Dianetika lyginant su psichoanalize
L. Ron Hubbard
Kadangi profesionaliai dirbu su proto problemomis,
visiškai natūralu, kad manęs dažnai prašoma pateikti savo
nuomonę apie dr. Zigmundo Froido atradimus ir psichoanalizę
apskritai.
Kai aš buvau jaunas, mano įkvėpėju buvo seras Tompsonas,
tarnavęs JAV karinio jūrų laivyno pajėgų medicinos korpuse,
jis mirė San Franciske 1943 metais. Taigi, jis Vienoje mokėsi
pas Froidą ir vėliau psichoanalizę atnešė į laivyną.
Iš sero Tompsono aš daug išmokau apie Froido tyrinėtą
dvasią, kurios studijoms jis skyrė labai daug dėmesio. Nors jis
ir nesimokė kaip neurologas, ir be to, jo amžininkai gydytojai
rodė jam aršų priešiškumą, bet jis sudėjo pačius pagrindus
sistematizuodamas tyrimus žmogaus proto sferoje. Iš tikrųjų,
Froido postulatas, kad visiškas prisiminimas yra lygus visiškai
sveikam protui, buvo tas pradinis darbo taškas, kuris
išsirutuliojo į moksliškai pažangų, bet daug paprastesnį
procesą, kurį mes vadiname Dianetika.
Nepaisant šios skolos Froidui, egzistuoja dideli skirtumai
tarp Dianetikos ir psichoanalizės, kurie turėtų būti apibrėžti
tam, kad galėtume tinkamai įvertinti gyvybiškai svarbius
Dianetikos pasiekimus.
Pagrindinis psichoanalizės principas yra tas, kad ankstesnė
labai skausminga ir sukrečianti patirtis (trauma), kuri net
negali būti sąmoningai prisiminta, daro įtaką individo
požiūriui ir elgesiui. Psichoanalizė taip pat teigia, kad individas
yra linkęs dar kartą išgyventi šią patirtį.
Froidas manė, kad ankstyvoji patirtis yra pirmapradis
šaltinis, — vadinasi jis yra svarbus, tuo tarpu psichoanalitikas
Rankas sakė, kad pirmiausia ir svarbiausia patirtis buvo
gimimas, kuris, kaip teigiama, kūdikiui yra nepaprastai
sukrečiantis ir skausmingas. Jų abiejų interpretacija buvo
simbolinė.
Dianetika, sutikdama su abiem principais, yra doktrina,
kuri apima kur kas daugiau. Buvo įrodyta, kad gimimas yra
toli gražu neanksčiausia trauma ir kad yra daug svarbesnė dar
ankstesnė patirtis, kuri įprastai glūdi prenataliniame periode,
— ypatingai, kitą mėnesį po pastojimo.
Dianetika taip pat įrodė, kad pati rimčiausia prenatalinės
patirties dalis yra ta, kurioje yra nesąmoningumas ar sielvartas.
Ji turi tiesioginę, netgi ne simbolinę individo kontroliavimo
galią. Kontroliuojančios komandos kyla iš tikslių patirties
žodžių.
Psichoanalizės tikslas ir naudojamos terapinės technikos
esmė yra ta, kad siekiama surasti paslėptus prisiminimus ir
nustatyti jų poveikį. Tokiu būdu tikimasi gauti supratimą, kurio
pagalba būtų galima prisiminimus iškelti iki sąmoningumo
lygio, juos analizuoti ir galbūt panaikinti šios patirties poveikį.
Dianetika veikia tokiu pačiu principu, tačiau daug giliau,
tiksliau ir efektyviau. Ji visiškai nesistengia analizuoti, kokį
3
Dianetika lyginant su psichoanalize
poveikį šie incidentai daro žmogaus gyvenimui. Ji nuolat
demonstruoja, kad pats asmuo gali geriausiai suvokti, kokias
pasekmes šie incidentai turėjo jo gyvenimui, kai tik jis
užmezga neabejotiną kontaktą su šiuo incidentu analitinio
proto pagalba. Dianetikos auditorius, skirtingai nei analitikas,
nesistengia paaiškinti trauminės patirties. Jis tik padeda ją
atskleisti ir ištrinti jos žalingą galią, naudodamas daugkartinio
atpasakojimo techniką.
Tai taip pat gali būti pritaikyta sielvarto incidentams, nes
Dianetika atrado, kad sielvartas taip pat lengvai gali užfiksuoti
prisiminimus su aberuojančiu turiniu. Pakanka dianetiškai
atpasakoti mylimojo praradimą, kad žmogus išsilaisvintų nuo
jam iki šiol nežinomos naštos, kuri slėgė jo protą.
Psichoanalizė, kurios viena mokykla skiriasi nuo kitos,
grindžia savo metodą diskusijomis, interpretacijomis ir
nurodymais pacientui apie duomenų, rastų ankstyvame jo
gyvenime, prigimtį ir reikšmę. Nors kiekviena tokia mokykla
turi savo metodiką, visgi psichoanalizė moko, kad dauguma
atvejų ta medžiaga, ir ypač ta, kuri yra susijusi su gimimu ir
gyvenimu iki gimimo, yra visiška fantazija ir neturi tikslios
prasmės.
Dianetika, kita vertus, skiria ypatingai didelį dėmesį, kad
auditorius nevertintų individo duomenų ir pabrėžia, kad šio
kodekso pažeidimai yra labai pavojingi. Dianetikoje yra
teigiama, kad prekliro duomenys yra pagrįsti jo realia patirtimi.
Ir taip, psichoanalizė suskirsto žmogaus asmenybę į
įvairius elementus, tokius kaip id, ego ir superego. Šie elementai
yra grubiai apibrėžti ir manoma, kad jie turi tam tikrų mistinių
ir nežinomų savybių. Tačiau Dianetikoje pagrįstai teigiama,
kad pirmapradė asmenybė yra gera, atsakinga bei savarankiška,
4
Straipsnis L. Ron Hubbard
ir ji atpažįsta, kad aberuojančios jėgos yra nekas kita, kaip
ingramų turinys, kuris, kaip teigiama ankstesniuose straipsniuose,
yra ląstelėse įrašyta nemaloni patirtis, gauta nesą
moningumo metu.
Psichoanalizėje nėra išgijimo koncepto, galimai dėl nesugebėjimo
savo metodais prasiskverbti į prenatalinį laikotarpį
ir sėkmingai panaikinti trauminę patirtį šioje srityje. Tačiau
Dianetika turi konceptą to, kas yra aiškiai apibrėžta ir
pasiekiama — tai Dianetikos Kliras, — asmuo kurio visos
ingramos yra ištrintos, kuris yra išlaisvintas nuo aberuojančių
jėgų ir gali veikti pagal savo pirmapradę žmogiškąją prigimtį.
Dianetika atitinkamai atranda, kad žmogaus prigimtis iš
esmės yra gera, ir tai yra pagrindinė varomoji jėga, veikianti
tokiame spektre, kurio pradinis taškas vienoje spektro pusėje
yra pats žmogus, o kitoje pusėje – visatos mintis. Šią pagrindinę
varomąją jėgą yra galima suskirstyti į keturias dinamikas: pats
žmogus, seksas ir šeima, grupė ir visa žmonija.
Galiausiai, Dianetika į savo veiklos sritį įtraukia psichosomatines
ligas, kurios psichoanalizės teorijoje beveik visiškai
nebuvo nagrinėjamos. Dianetika įrodo, kad šios ligos kyla iš
pažodinio ingramų turinio ir yra ne kas kita,kaip tik
aberuojančios jėgos pasireiškimai.
Trumpai tariant, Dianetika savyje apjungia žinių šaltinius
apie žmogaus asmenybę ir jo normalų bei ir anormalų
funkcionavimą. Dar daugiau, Dianetikai reikia daug mažiau
laiko, lyginant su kitomis praktikomis, ir ji finansiškai bei
išsilavinimo prasme yra prieinama ir suvokiama netgi
neprofesionalams.
5
Glosarijus
anormalus: nenormalus, neatitinkantis standartų ar
reikalavimų.
ego: taip psichoanalizėje vadinama ta proto dalis, kuri pažįsta
išorinį pasaulį per pojūčius, racionaliai organizuoja
mąstymo procesus ir valdo žmogaus veiksmus. Ego lotynų
kalba reiškia ,,aš“.
gyvenimas iki gimimo: egzituojantis ar vykstantis gimdoje
(įsčiuose).
id: psichoanalizėje vadinama ta proto dalis, kuri yra susijusi
su nuslopintais ir antisocialiais norais, paprastai seksualiniais
arba agresyviais. Id lotynų kalba reiškia ,,tai“.
iki šiol: iki dabar.
neprofesionalas: žmogus be profesionalių ar specializuotų
žinių.
neurologas: gydytojas, apmokytas neurologijos. Neurologija
– medicinos sritis, tyrinėjanti nervų sistemą ir jos ligas.
pažeidžiantis: nesilaikantis įstatymo, susitarimo ar elgesio
kodekso.
6
Straipsnis L. Ron Hubbard
pirmapradė asmenybė: tikroji individo asmenybė; pats
individas. Žmogus, be jame slypinčio jo skausmo, dramatizacijų
ir reaktyviojo proto ir jo turinio.
postulatas: teiginys priimamas be įrodymų.
principas: įsitikinimas ar doktrina, kuri yra laikoma tiesa;
įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo
elgesio ir veiklos normas; pagrindinė kurios nors teorijos,
koncepcijos idėja, pradinis teiginys.
Rankas: Otas Rankas (Otto Rank, 1884-1939), austrų psichologas
ir psichoterapeutas, vienas pirmųjų Zigmundo Froido
studentų. Nors Rankas ankstyvuosiose darbuose laikėsi
froidistinių metodų, bet vėliau atsiskyrė nuo Froido ir
parašė Gimimo traumą (1923), kurioje aptarė neurozę, kuri
išsivysto dėl pirminės traumuojančios gimimo patirties.
savarankiška: sugebanti priimti teisingus sprendimus ir
laisvai jais vadovautis; nepriklausoma.
spektras: visas diapazonas ar apimtis, kuri yra organizuota
pagal laipsnį, kokybę ir t. t.
superego: psichoanalizėje vadinama ta proto dalis, kuri
veikia ego kaip sąžinė, sukurdama moralines normas ir
taisykles per sąlytį su tėvais ir visuomene.
Tompsonas, vadas: Džozefas Tompsonas ( Joseph
Cheesman Thompson, 1874-1943), Jungtinių Amerikos
Valstijų karinių jūrų pajėgų (KJP) įgulos vadas ir
chirurgas, kuris mokėsi froidistinių analizių tiesiogiai iš
Zigmundo Froido (1856-1939).
7
Tompsonas: Džozefas Tompsonas (1874-1943), Jungtinių
Amerikos Valstijų karinių jūrų pajėgų (KJP) įgulos vadas ir
chirurgas, kuris mokėsi froidistinių analizių tiesiogiai iš
Zigmundo Froido (1856-1939).
trauma: emocinis sukrėtimas, sekantis po įtempto įvykio.
Taip pat būsena, sukelta kūno sužalojimo, žaizdos ar šoko
sukelta būsena.
Zigmundas Froidas: (Sigmund Freud, 1856-1939) austras,
psichoanalizės kūrėjas, akcentavęs, kad nesąmoningi
prisiminimai valdo asmens elgesį.
© 2017 L. Ron Hubbard Library. Artwork: ©2009. L. Ron Hubbard Library.
Visos teisės saugomos. Bet koks neteisėtas kopijavimas, vertimas, atkūrimas,
importavimas ar platinimas, viso darbo ar jo dalies, bet kokiu būdu, įskaitant
elektroninį kopijavimą, saugojimą arba perdavimą, yra galiojančių teisės aktų
pažeidimas.
Dianetics ir Dianetics Simbolis apskritime yra prekių ir paslaugų ženklai,
priklausantys Religinės Technologijos Centrui ir yra naudojami gavus leidimą.
Atspausdinta Jungtinėse Amerikos Valstijose
DN VS PSYCHO — LITHUANIAN
