„Meilė – tai stiprus laimės jausmas, nukreiptas tam tikra kryptimi.“,- L. Ron Hubbard knyga „Savianalizė.
Pastaruoju metu aš pastebėjau, kad daugeliui žmonių iškyla sunkumų su jų antrosiomis pusėmis. Ir todėl panorau apie tai pakalbėti.
Knygoje Dianetika, Trečiosios knygos 9 skyriaus 1 dalyje L. Ron Hubbard pateikė meilės apibrėžimą: „Buvo atskleista, kad yra trys meilės tarp vyro ir moters rūšys: pirmoji yra dėl afiniti dėsnio, ir tai yra prieraišumas, kurį žmonės jaučia vieni kitiems; antroji – tai seksualinis pasirinkimas ir tikra seksualinė partnerių trauka; trečioji – tai kompulsyvi „meilė“, kurioje nėra nieko protingesnio, negu aberacijos.“
Iš pradžių išsiaiškinkime kas tai yra afiniti. Tai angliškas žodis. Remiantis Collins’o žodynu, tai yra artimumo žmogui ir jo supratimo jausmas. Tai meilė tarp giminaičių, gerų draugų; tai bet kurios visuomenės, siekiančios klestėjimo, gyvavimo pagrindas. Jūs rasite daugybę to pavyzdžių savo aplinkoje: tai ir moksleiviška, ir studentiška draugystė. Prisimenate poilsio stovyklas arba žygius? Bet kokios bendros veiklos pagrindą sudaro afiniti dėsnis. Jūs negalėsite pasiekti sėkmės jokioje veikloje, ar tai būtų vakarėlis ar didelis projektas, jei tarp žmonių nebus afiniti, juos vienijančio artumo jausmo. Ir, žinoma, jei šis artumo jausmas yra šeimoje, tai jis yra labai tvirtas pagrindas tolimesniam santykių kūrimui.
Bet...
Atsitinka taip, kad esant dideliam afiniti, tarp vyro ir moters visgi nėra fizinio potraukio. Seksas neteikia malonumo. Ir eina metai… ir partneriai ima žvilgčioti „į šalis“. Kyla noras sužinoti, kas gi taip „užveda“ draugus ir kuo ten taip yra žavimasi filmuose, ką apdainuoja poetai. Ir ištinka santykių krachas. Gerai, jei tokioje situacijoje draugystė nėra sugriaunama, jei žmonės pajėgia išsaugoti afiniti vienas kitam ir išsiskirti be nuoskaudų.
O štai antrasis meilės tipas, kuomet yra abipusė seksualinė trauka – tai gražiausia ir nuostabiausia, kas gali būti. Jei žmonės sugeba žavėtis vienas kitu visą gyvenimą, jiems tikrai galima tik pavydėti. Šį meilės tipą sutinkame „saldainių ir gėlių“ laikotarpiu, kuris yra padabintas kokiais tik įmanoma gražiausiais žodžiais, pasivaikščiojimais, pasimatymais, bučiniais ir švelnumais.
Bet… praeina laikas, ir jei be seksualinės traukos partnerių daugiau niekas nebesieja, nėra tikrojo afiniti, tai, kaip bebūtų gaila, ši meilė nesuteikia laimės.
Dabar išnagrinėkime trečiąjį meilės tipą. Kas tai yra? Kas tai per dalykas: „kompulsyvi (arba priverstinė) „meilė“, kurioje nėra nieko protingesnio, negu aberacijos“?
Žodis „aberacija“ Dianetikoje yra naudojamas psichozių, neurozių, kompulsijų ir pan. apibūdinimui. Iš lotynų kalbos aberrare – klysti. Iš esmės žodis „aberacija“ reiškia – klysti, daryti klaidas, arba dar tiksliau – „turėti fiksuotų idėjų, kurios nėra tiesa“.
Tikriausiai jums teko susidurti su tokiomis situacijomis, kai vienas žmogus „myli“, bet tuo pat metu yra visiškai nelaimingas. Jam blogai, jis negali bendrauti su sutuoktiniu ar „mylimuoju“, būna, kad ir seksas netenkina, bet šis žmogus niekaip negali išeiti, išsiskirti su išrinktuoju. Ir tam, kad sulauktų meilės ar dėmesio iš savo partnerio, toks žmogus ima sirgti, vysti. Šiuo atveju gali padėti L. Ron Hubbard sukurta terapija. Ji padės žmogui atsikratyti tokio aberuoto prieraišumo. Ir tuomet galima pabandyti pradėti gyvenimą su savo partneriu iš naujo. Ir, jei egzistuoja dvasinis ir fizinis artumas, tokie santykiai turi ateitį.
Bet būna taip, kad žmonės gauna L. Ron Hubbard sukurtą terapiją, taiko įvairius santykių gerinimo būdus, bet jų sąjunga vis vien išyra. Kodėl? Todėl, kad nebelieka sumaišties, nebelieka fiksuotų idėjų, kuriomis ir buvo paremti šie santykiai. Paaiškėja, kad šie žmonės turi skirtingus tikslus gyvenime, jų skirtingi temperamentai, netgi skirtingas bendravimo greitis. Tokiu atveju pastangos tęsti tokius santykius nieko gero neduos. Tai vienam, tai kitam teks „eiti prieš save“, taikytis prie kito asmens arba, kas būtų dar blogiau, imtis keisti savo partnerį, kad šis taptų tokiu, kokiu jį norima matyti.
Ką gi daryti?
Visi nori meilės ir laimės. Kokie gi santykiai bus laimingi? Žinoma, jei yra fizinė trauka ir dvasinis artumas – tai idealu. Jei vyrą ir moterį sieja vienodi tikslai, jie turi panašią gyvenimo sampratą, jie turi apie ką pasikalbėti ir, kas yra ne mažiau svarbu, jie GALI bendrauti vienas su kitu, tai tokie santykiai turi ateitį. Bent jau jų tarpusavio supratimas bus geras. Tokioms poroms, jei jos ir susiduria su sunkumais, scientologinis procesingas padeda rasti ir greitai pašalinti emocinius krūvius ir jų gyvenimas greitai susitvarko.
Knygoje „Dianetika“, Pirmojoje knygoje, 3 skyriuje rašoma, kad „yra būtinybė patirti malonumą dirbant, siekiant žinomų tikslų ir įveikiant atpažįstamas kliūtis, ir taip gali būti apibūdinta laimė. … Malonumas yra teigiamas dalykas.“
O pati tikriausia ir nuoširdžiausia meilė teikia neapsakomą malonumą. Ir kiekvienas žmogus yra vertas tokios laimės. Dėl jos yra verta padirbėti ir pašalinti kliūtis, kurios trukdo jos siekti.
Su meile, Jelena Semionova
Senei ieškau siencelogijos Lietuvoje bet deje.